Pirštai vėl batuose stingo nuo šalčio,
Žolės rasotos man nuovargį prausė,
Žarnos it virvės vyniojos dėl alkio,
Protas manęs nuo pat ryto neklausė.
Klaidžiojau pamiškėse it vijoklis,
Nutrūkdama nuo takų savavaliai,
Aš šnarinėdama medžių vaiduokliais,
Šildžiau save tartum vilko patelė.