Saulė meiliai globojo akis,
Susmukau vėsioje žolėje,
Viršum žaidė dailus vyturys,
Suradau šypseną tyloje.
Atsikračius žaizdom praeities,
Iš senos odos išsinėrus,
Nebeliko širdy sumaišties,
Tai, kas buvo, pražuvo su vėjais.
Tarp laukinių aviečių miegojau,
Nugalabyti demonai krito,
Šviesią rytdieną sau dovanojau,
Mane laimės gija pasitiko.
Drąsios mintys pavėsyje šildė,
Ir drąsių tikslų siekis tvirtėjo,
Drąsūs žingsniai miškų takus mindė,
Drąsiai vasarą aš išlydėjau.