Smėlio rūbu apgaubtas judėjai,
Rūko veidas tau tiko,
Tobulą kūną uždangstę šėšėliai,
Gilų įspūdi tuoj pat paliko.
Pagavau tavo kvapą, pamilau tavo juoką,
Neturėjome nei praeities, nei rytojaus,
Leidus tau pamatyt save nuogą,
Supratau, jog man gręsia pavojus.
Žaidimų aikštelėje šokom,
Buvai priežastis mano sodas pražydo,
Aš pamoką dvasinio geismo išmokau,
Tas pats sodas nuo tavo rankos nuvyto.
Taip pravertas pro širdį siūlas kraujavo,
Sugundytos akys tikrovėn sugrįžo,
Tavo moteris tąnakt aistringai alsavo,
Vagile tapti nepasiryžau.