Pa(si)matymai

einu kūrenti rudenį prie kapo,
uždegus žvakę vėlės pasišildo,
sukrinta nugyventi metai,
kapai
gyvybės prisipildo,



sustingęs luitas marmuro - ledinis
išsiskyrimas,
regis, ištirpdytas,
tas rankos šiltas palietimas prikels
mane iš svajingumo dyko



ir niekas nenuvilks vaikystės
iš rūpestingo apsiausto ilgėtis -
prisiminimų laužas
- tai vis šildo,
nors vakarėjant ims žvarbėti



jau vakaras, kūrenu rudenį,
antkapio užrašas
nuo žvakių ims virpėti,
bandau apglostyti liepsnelių ūką,
kuriame plazda atpažinti siluetai