Rašyk
Eilės (68805)
Fantastika (2088)
Esė (1649)
Proza (10011)
Vaikams (2367)
Slam (54)
English (1046)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Algimantas Rusteika Algimantas Rusteika

Pakartojimai

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Tie, kurie ruošiasi arba nori patys išeiti, visada duoda ženklus. Prie stalo užveda kalbą, netikėtai pasako, ko nesuprantam ir laukia, ar atsiliepsim. Jų akys tada ima spindėti.

Argi sunku suprasti, kad jiems baisu, norisi pagalbos, stebuklo arba supratimo, norisi pasakyti ko nebepasakys, atsisveikint, kol laikas? Girdime, suprantam, bet apsimetam, kad ne.

Ir visada neturim ką pasakyt, nei vienas. Kvailai, kaltai, laukdami pagalbos nutylam slėpdami akis, kol drąsesnis nuleidžia juokais, visiems tuoj palengvėjimas ir sugrįžtam į šitą pasaulį. Patvyrojęs nesmagumas pradingsta.

Išlieka tikrumo ilgesys ir gyvenimo aidas. Gal dar kavos? Visi nusišypso ir urmu ima kalbėtis, mes bijom ir reikia kaip nemokam. Svarbiausią visada supranti po to ir sugalvoji ką būtinai, būtinai reikėjo pasakyti.

Po laiko visi gudrūs. Greit nebebus nei stalo, nei kalbų, nei pasaulio, nors niekas nepasikeis. Ir nebereikės pasakymų, ir mokėjimas bus nesvarbus, kai nieko nėra - nieko ir nereikia. Tik mes ir diena, kada nebekalbėsim.

Laikas ir mums po truputį. Pasitikrinam, ar nieko nepamiršom ir kad namai būtų šilti ir saugūs. Ten, kapuose bus gera ir gražu. Gal ir vaikams patiks, kai pamatys tamsoj mirgantį užmigusių brolių miestą.

Pabūsim kur buvom ir nieko nebėra, ten tik mes ir šis atvažiavimas. Sugrįžimas iš kur reikia išeiti, šlapi lapai po kojom ir užrašai ant akmens. Ir žvakės dvidešimt pirmam šimtmety po to, kai nužudėme Dievą, kai nieko jau nebebus.

Sugrėbsim lapus, nes taip reikia, nors lapai gražiau. Nuimsim viską, kas tikra, nes tikro neturi būti. Kiekvienas kapas yra tai, ko neturi būti, kiekvienas čia atėjęs yra tai, ko neturi būti ir nebebus. Ir mes nematome vienas kito, broliai.

Mane reikia išgelbėt. Ir tave reikia išgelbėt, ir gelbėtojus visus reikia tikrai. Jei nebuvot naktį per audrą prie jūros – nueikit. Atsisėskit tamsoj, net jei esate lovoj ir klausotės savo kvėpavimo. Išgirsit,  kad esat ir dar gyvi kuriuos mylit.

Čia mūsų vėsi ir tikra, pilna šaknų žemė. Ir pageltęs žinojimas, kas rytoj bus ir kaip vėl nebebūsim. Čia gyveno ne vien džiaugsmas, vienatvė ir išėjimas. Čia buvo mūsų galybė, vaiko kojyčių šlepsėjimas ir tai ko nematėm.
2017-10-31 17:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-14 19:21
wride mie khoch
dermo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-31 22:21
chuligator
Atsikirtimas: kol kvėpuoju, tikiuosi. Ir jokie lapkričiai laikrodžiai depresijos polonezai neįveiks velniško išdidumo. Ką man gali padaryti kažkoks liūtas ?

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-31 20:46
Juozas Staputis
Geri ir turiningi apmąstymai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-31 19:11
Nuar
Yra gražių vietų, yra ginčytinų vietų. Abejoju, kad nužudėme Dievą. Nebent jį suvalgėme ostijų pagalba ir kraują išgėrėme bažnytiniu vynu alpėdami.
"Ir pageltęs žinojimas, kas rytoj bus ir kaip vėl nebebūsim." Žinojimas atsiranda tik tada, kai tai patiriame. Iki tol tik įsivaizdavimas.
Daug minčių sukeliantis tekstas. Laiku ir vietoje, prieš Vėlines, kai dažnai prabundama Vilko valandą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-31 17:49
tictac_it
taip taip :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą