Rašyk
Eilės (73396)
Fantastika (2195)
Esė (1497)
Proza (10379)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jis gulėjo blankiai apšviesto kambario vidury... Ne. Ne taip. Balto kambario viduryje stovėjo stalas, ant kurio buvo pastatyta medinė dėžutė, kurioje gulėjo jis... Ne, irgi ne taip. Jis...
Ne, užteks to jis, visą gyvenimą save stebėjau iš šono. Gal bent mirti galiu aš?
Aš guliu nedideliame, baltame, menkai apšviestame kambarėlyje. Čia gana vėsu, bent jau palyginus su lauko kaitra. Žmonės čia dar nesirenka. Dar anksti. Nors nė nebežinau, kas yra vėlai, o kas yra anksti. Atrodė kažkaip per anksti sukti galvą dėl laidotuvių, bet jau kažkaip per vėlu gydytis. Galiausiai, juk ir susirgau ne aš, o jis. Bet, susirgus jam, kuris mane lydėjo visą gyvenimą, ką ten lydėjo, kuris gyveno visą mano gyvenimą kartu su manimi, kartais net už mane, atėjo laikas susirgti ir man. O kai jis mirė, nebeliko ir man ko gyventi. Aišku, mano dukra sakė kitaip, gal ji buvo visai teisi: dėl šeimos gyventi verta. Bet ta mano dukra, atrodo, taip ir nesuprato, kad aš šeimos niekada neturėjau.
Kai pirmą kartą pažvelgiau į dukrą, pagalvojau, kad dabar bus daug rūpesčio. Ir iki tol taip galvojau. Savo žmonai, žinoma, to nesakiau, ji atrodė tokia laiminga. O kas aš, kad griaučiau jos laimę? Kas aš, kad iš viso galėčiau ką nors statyti arba griauti? Tam įgaliotas jaučiausi tik tada, kai buvau jis. Tiksliau, kai jis buvo aš. Jis buvo drąsus, griovė visą pasaulį, rėkė tai, ko aš negalėjau, verkė. Kartais ką nors sukurdavo. Aš esu gyvenime sukūręs tik tą vieną dalyką – savo dukrą. Nežinau, ką sukūriau labiau, ar „savo“, ar „dukrą“. Kad kažkas būtų mano, reikia su tuo dalyku turėti nenutraukiamą ryšį, jį jausti, egzistuoti kartu. Egzistavau kartu tik su juo. O „dukra“ išvis yra nuvalkiotas ir beprasmis žodis. Visada įsivaizdavau, kad privalau ją mylėti. Galvojau, kad myliu. Sukūriau tą meilę. Ir, atrodo, jai to užteko. Būtų užtekę ir man, bet jam kažko trūko. Jis visada mito tikrove, o tai, ką bandžiau jam įsiūlyti, buvo plagiatas.
Atsivėrė durys. Įdomu, kas atėjo? Tai tu, mano žmona. Visa apsiverkusi. Keista, kad manęs gaili. Nė aš savęs negailėčiau. Nebuvau nuostabus vyras. Tiesa sakant, nemanau, kad gailėčiau ir tavęs. Bet visgi... Neverk. Tau netinka verkti, visai kaip man netinka mylėti.
Kas yra ta meilė? Atrodo, kad kadaise ją įsimylėjau. O gal iš tiesų įsimylėjo jis. Anais laikais mes su juo buvome neatskiriami. Aš buvau jis, aš jį jaučiau, jis gyveno manyje. Po vestuvių jis apsigyveno tik popieriuje. Aš iš pradžių bandžiau jį iš ten ištraukti, įgrūsti atgal į save, bet galiausiai supratau, kad dabar manyje gyvena ji, jam ten nebėra vietos. Aš ją tikrai labai mylėjau.
Štai ir tu. Štai ir mano dukra. Paguosk savo mamą. Jūs visada buvote tokios panašios. Beveik kaip aš ir jis.
Nežinau, ar man derėjo susilaukti vaikų. Aš jų jau turėjau. Jis buvo mano vaikas. Galbūt jis ir buvo mano amžiaus, tačiau turėjau juo rūpintis, jį prižiūrėti, jį mylėti. Ir tai dariau, dariau tai iš visos širdies. Paskui, kai gimė dukra, bandžiau tuos jausmus perkelti į ją. Galbūt, jei man būtų pavykę, man nebebūtų reikėję jo, galbūt ji būtų tapusi mano vaiku, bet taip niekada neįvyko.
Visą gyvenimą galvojau, koks bus šis momentas. Kai mane leis į duobę ir pils ant karsto žemes. Tada, galvojau, jau nieko nebematysiu, nieko nebejausiu. O kažką, visgi, jaučiu.
- Šiandien aš turiu atsisveikinti su vienu svarbiausių žmonių gyvenime. Su tėvu. Jis išėjo neatsisveikinęs, nepasakęs mums, kaip stipriai mus myli. Atsimenu, kai buvau maža, skaitydama kažkokią knygą, pradėjau įsidivaizduoti, kaip mirs mano tėvas. Ir įsivaizdavau būtent taip. Tik paskui supratau, kad ta knyga buvo jo. Ir kad jis aprašė pats save. Jis aprašė žmogų, kuriam mirtis buvo galimybė vėl susitikti su seniai prarastu pačiu savimi. Nežinau, kada jis prarado save. Bet džiaugiuosi, kad dabar vėl galės save rasti. Ilsėkis ramybėje. Ilsėkitės abu.
Jis mirė. Miriau ir aš.
2017-10-09 00:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-10-19 21:22
Damastas
Puikus stilius.

4.5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą