Nuo.....IKI....

Nuo mano šypsnio iki tavo meilės, kelias su gruntu, ašara saulės.
Nuo mano laimės iki tavo juoko, medžių šešėliai, juodvarniais lakstė.
Nuo mano rankos iki pasaulio, tūkstančiai mėnulių, sidabru žaidė.
Nuo manęs iki mirties, aukso tabletė, likimą pagydė.
Nuo pavasario lietaus, iki raukšlių, 70 žiedų gimusių viduje, nektaras nemirs.
Šešėlis nešė šaltą, paukštį, tokį švelnumą neapsakytą - pasakytą, tavo jautrumo, vienišo paukščio gudrumo. Tokio spalvoto vėjo ir aido, mintys neklojo.
Nuo tavęs iki manęs, amžinybė, pakibus, mėnulio vardu tave pavadino...