2017-09-03 14:28
optimistas0192
Yra Žmonių tarp žmonių... Ačiū.
2017-09-03 14:02
ne veltui sakoma, kad poetai rašo krauju ir širdimi
2017-09-03 10:03
MMan patiko eilutė apie pamėlusį pripažinimo kopūstą. Bet mėlyno dar neteko matyt. Violetinį gal?
2017-09-03 07:28
Gailėjau, spygliuočiai vis dar yra Kalėdų vertybė, bet gerbiu ir Tavo nuomonę, nes gali būti kad jų tiesiog nepažįsti. :)
2017-09-02 23:44
prieraišios
raišios
būtį,
sukios
jemelia
agurkus,
sudievinsim
eilėraščio
nėštumą
ir nuo
jemelios
nersime
į krūmą,
ką ten
nuveiksim -
paslaptis,
pripažinimas
suskaičiuos
dantis
ir talentas
nemirs
jau niekada
kol vieną
dieną
stos
vėl
pagada
2017-09-02 23:34
Paskutinės dvi eilutės visai "be ryšio" (: Ritmika pakenčiama (nepaisant kirčių keitimosi), bet sintaksė iš ties akina. Dar tokios painios kalbinės vietelės vien dėl ritmo, tarkim "bemiegėm naktimis".
2017-09-02 22:54
Vaišinkis Jemelia, kaip tik juos dabar valgau ir aš :)
2017-09-02 22:48
Aš irgi nėščias. Ant raugintų agurkų traukia
2017-09-02 22:20
Yra buvę ir blogiau :) cornelia
2017-09-02 21:53
čia tai būties klaikuma.
1
2017-09-02 20:20
Už ponią Sėkmę, didelis ačiū Babūneli. :)
2017-09-02 20:00
Tepašlovins tave mano kūno detalės išbalę,
te ryte ne vienatvė ir veidrodis regi tave.
Širdyje juk visų spindi meilė ir gralį -
tu vienam, tau vienam, ėšafote, kaip Mūza nešu. :)
Sėkmės.
2017-09-02 18:04
Visas procesas aprašytas. Už "net netikrą" ir "niekad nenumirs" minus vienas, tai lieka 4.
2017-09-02 16:44
Eilėraščiui... virpančia širdimi perskaičiau tarsi maldą... sujaudinta giliai išjaustų ir išsuptų Sieloje žodžių dvasiniu artumu ... Ačiū Tau...
2017-09-02 15:43
Kol vieną dieną niekad nenumirs.
2017-09-02 15:18
Man nereikia aukso žiedų,
Deimantinėmis akimis,
Man tik reikia tavųjų delnų,
Kaip midijos geldelių
Viena puselė bus mano
Kita, didesnioji - tavoji
It sparnus suglaudę
subrandinsime savus perlus
2017-09-02 15:08
Tai labai daug...
Ačiū babytė Ana.
2017-09-02 15:06
5
be žodžių