Kas geriau suvokia
kančią
nei tie kuriais mintam...
nei tais kuriais minta
gyvenimas?
mūsų kūnai tai dvėsena
kuriais pamaitiname išauštančią
dar vieną grifišką dieną
sakote po žeme
o aš sakau čia
gretimoje gatvėje
kitoje musų žvilgsnio pusėje
tarp besišypsančių žmmonių
visur po nukaršusį senį
po vaiką girtuoklio
sėklos išaustą
kas geriau supranta
nebuvimą nei pataikęs
žaibas į dviratininką
...
liko batas
ir pelenai