neskubėki ištarti,, sudie,,
kada sieloj jauti tuščią šaltį
patikėki, vėl pievos žydės -
dar nespėjo palaukės pabalti
dar dangus virš galvos švies žydrai -
į jį tieski rankas, atsiremki...
dar aukštyn kils vilčių aitvarai
nusinešę tolyn mūsų kaltę
užpustys laiko dulkės klaidas -
sups naujam vandeny būties valtį
šilti vėjai, atplukdę banga
nenumaldomą norą gyventi.
neskubėki, galinga lemtie
man atseikėti, už ką esu vertas
dar kvėpuoju. jaučiu ir kenčiu.
aš esu. būsiu dar.
---nors prie savojo kryžiaus prikaltas.