*130308152017

Mažytės ikonėlės ant mano stalo,
Pelenais nubertas auksas ir buteliai ant grindų.
Balta kurčia katė, velnio irštvoje paklydus
Kniaukia.

Naktis kai žmonės,
Gyvūnais apsivertę,
Tapytiesiems veikėjams,
Aikštelės nepaliko.

O anie tai godžiai gėrė.
Sustingę, atsižiūrėti negalėjo.
Ir tik laikrodis išmuš, dar
Dvylika
Pabirs nauji veidai sukrypę.

Žinau, jog mano naujas brolis,
Porėmį peržengęs, įlipa į drobę.
Taip amžinybėn, meta naują kortą.

***

Jis sakė, jog girdėjo viršu galvų skrendant lėktuvam.
Jei skrido, tai gal, šie žodžiai jau nesvarbu.
Tie žodžiai, man sakė, sliūkint pas artimą,
Užu užuolaidų slėptis.
Ir laukti. Ir laukti. Ir laukti, naujo žmonijos šios ryto.

Pelenai. Lig bus nupūsti nuo ikonų.
Pelenai, lig bus nupūsti nuo veidų.
Lig auksas lig ims sužibės.
Lig pats pats motyvas. Lig
Lėktuvai, virš pagiriotų galvų.

***

130308152017