Rodos išsemia prasmę,
Mintį gilią ir šviesią
Tylios, vienišos dienos,
Senos kambario sienos.
Rodos krinta ir dūžta,
Rodos dūžta ir mėtos
Genialumas svajos
Ir viltingos jos pėdos.
Net širdis lyg užmigus
Keista - nieko netrokšti.
Rodos tu sau pačiam
Jau skaudžiai nusibosti...