DžimiuI

. Iš praeities,
ir iš to laiko -
nebūtojo,
tačiau nueito;

Ir lyg to mažo vaiko,
kursai dar pasakas paskaito;
ir linijos dviejuos galuos:
tik du taškai, kurie sustos.

Ir mes, tarp tų dviejų taškų,
tarp liniijos kreivos, ir netekčių;
paduokite žalios spalvos,
geltonos dar, ir mėlynos!

Sidabru krentančių naktų,
dar gyvenu, tave (save) kuriu;
ir atspindys, tavų akių -
išliks, tarp žingsnių,
tarp taškų.