kažkoks tai praradimas
bet nemirė gi nieks
kolkas
mintim vis į namus
į savo
mes dūmuose paskendę
vėją stebim
ir visiškoj tykoj paskendę
sėdim
kolkas slogu
tik medžiai kalba
bet šiandien visiškai kitaip
o kaip nesuprantu visai
po nosim ramunėlių kvapas
aš vietos nerandu namuos
atrodo siela atsiskirs
apsivalysim
tik tyliai
PARYMOKIM