Tą vakarą buvau siaubingai apsvaigęs... Bet ne nuo alkoholio - o nuo tavęs - tiesiog troškau su tavim pasimylėti, bet... Bet neapsiskaičiavau visai, jog man pareina STRAIPSNIS! - Na aš juk esu publicistas - pats tuos straipsnius ir rašau- nėra čia ko ir pergyvent; dėl tavęs, mažule, galiu ir atsėdėt:)
O viskas buvo taip - labai norėjau kažkada sisiukų, nes daug prigėriau juodos kavos bei gazuoto mineralinio (alkoholį tai nustojau gert visai, nors niekad nebuvau alkoholikas, tiesiog labai norėjau iš baritono patapt tenoru- o spiritas juk balsą sodina - tai man reikia prasimušt į sceną kaip nors, nes tų baritonų kaip šunyje blusų, o tenorų, visgi, ne per daugiausia kaip ir bosų - bet norint bosu būt, tai kasdien turi gert alų, degtinę bei vyną, kad balsas žemas būtų kaip bomžo - bet kam man nafig taip reikia - nepakelia organizmas to alkoholio ir vsio) Tai užėjau į kavinę nusilengvint - į tualetą, o ten... O ten kaip tyčia sėdėjo mergaitė; tokia jaunutė, bet labai sexy mokinukė ir, kai tik aš užėjau, ji man maloniai nusišypsojo ir tarė; „Labas, ką veiki? „ Aš sakau - „Labas, mergyte, kiek tau metų? „ „Man 13“ - atsako ji, „O tau, kiek? „ klausia manęs ta smalsuolė. „Aš ekstremalas“ - atsakau jai. „Woowww geras, jei taip, tada užrakink duris“ - tarė man ta šelmė.
Ir kas paskui? Paskui ji leido man padaryt sisiukų ir nusimovė savo kelnaites ir tada aš jai laižiau pizutę bei užpakaliuką - taip šviežia ir taip gardu buvo tas nimfetės kvapas. O savo džono jai taip ir nedaviau (ak, nemėgstu aš tų bybčiulpių nusižeminusių sūkų, aplamai, nemėgstu moterų žemint ir savo falo išskirtinai demonstruot - užtat pizutes mielai laižau; gerai dirba mano džekas ir kalboje ir lapnojime.
O toliau... Man gerai pasistojo bybys (nors jis tik vidutinio dydžio, bet nepratampytom cielkinėm skylutėm - pats tas) ir nėriau į pakankamai seklią jos prieplauką - pirmyn, atgal, pirmyn, atgal - taip ritmingai. O prezikai... Kam jų reikia - aš juk noriu būti tėvu bei cielkučių pirmuoju kartu - tai kaip savotiškas ritualas, kai mergaitė tampa moterimi; saldžiausi vaisiai - dar žaloki, bet kai jau papukai pradeda dygt ir, kai jau ji gali gimdyt - tiesiog atkartojau kažkada dar vaikystėje žaistą žaidimą „Šeima“.
Ir po kiek laiko aš iššoviau... Giliai į jos ne itin gilią duobutę - gerai tada paseksavom.
Ir mes susitikinėjome toliau taip slapta; bučiniai, glamonės ir, be abejo, seksas:) Aš tapau jos korepetitoriumi - ji kasdien ateidavo į mano butą ir taip kasdien tas pats kaip ir tąsyk tualete. Viskas taip pat 100 procentu - tik patogiau būdavo dar mano lovoje. Grįždavo ji laiku namo ir paruošdavo visus namų darbus. Mokyklą irgi lankė gerai.
Ir štai atėjo vasara - prabėgo 9 mėnesiai ir jai atsirado pilvukas (nevartojo jinai jokių kontraceptikų, nes ji labai labai norėjo turėt vaikelį) Tėvai, be abejo, ant jos pyko. O ir man grėsė kalėjimas dėl to, jog visuotinai priimtas taisykles pažeidžiau...
Ach... Kaip dabar bijau, kad, jei sėsiu į kalėjimą, iškart patapsiu gaidžiu ir mano subinė kentės nuo bybių, bet... Visa laimė, jog turėjau draugų pingvinų Antarktidoje - o jie tai ne gaidžiai, ne gomosekai kokie ir ne pydarai.
Ir vieną dieną jų lėktuvas atskrido pas mane - nusileido tiesiai ant namo stogo, o mentai jau išvažiavo manęs gaudyt...
Bet mes laiku išskridom - tik išsiunčiau SMS savo mažei- nebijok, mieloji, man viskas gerai - aš tiesiog ieškosiu politinio prieglobsčio, nes savo subinę tai saugau kaip brangiausią turtą - myliu labai savo sūnelį, perduok jam linkėjimus nuo manęs - kada nors aš vistiek grįšiu
Sakysit, jog aš pedofilas, jog iškrypėlis. Atsakysiu - ne, nesu toks. Aš tiesiog esu ekstremalas bei adrenalino fanatikas, va jei aš pisčiausi į šikną su vyrais bei su nepilnamečiais berniukais, dargi su gyvūnais bei lavonais, tada aš būčiau lochas paskutinis, o čia...
Tiesiog ieškojau skanios skylutės savai giminei pratęst - aš esu PRO LIFE ir nėra nieko geriau kaip pabūt Romeo bei rast Džuljetą (juk jiems tada irgi dar tik 14-16 buvo kažkur, o ką:)) Ir taip norisi sugrįžt į tuos paauglystės laikus, kurių neturėjau - kai būdavau pastoviai stumdomas duchinamas moksliukas lopas, tai norisi man susigrąžint tą prarastąją jaunystę, kurios, deje, neturėjau.
Nieko... Aš dabar ramiai sau leidžiu laiką atšiaurioje ledinėje žemėje, tačiau viskas čia OK - violetinės spalvos vibracijos manęs čia nepasiekia; vandens, žuvies, mėsos turiu, kiek tik noriu - nekankina nei badas nei troškulys. Ir aš tave, myliu. zuikeli, nes... Juk ne aš, o būtent tu tada mane „nukabinai“. Bučkis:)
P>s tai nėra tikra istorija - šį tekstą parašiau, kai trenkiausi netyčia galva į stulpą, paskui sumaišiau degtinę su pienu bei LSD; tada netyčia manyje Nabokovas pabudo, bet realiai tai, geriausia YRA PIST MERGAS, KURIOMS PER 40-50 - sunkesnis atvejis, bet gal ir jas pavyks kaip nors apsėklint:) Iki:)