Ilgesio vėjui pučiant

nerašyk
daugiau man laiškų
ant balto popieriaus lapo
apie išplaukiančius laivus
jūreivių ilgesį
žemės ir moters kvapui
nepasakok
kokie vėjai susisuko lizdus
tame medyje prie vartų
pro kuriuos
žalčiais atšliaužęs liūdesys
ir nemiga tave aplanko
tų žodžių spalvotų
lyg klevo ruduo laikinų
nebereikia ir jų
nerašyk man
laiškų