Jautrus chuliganas. Tarp purvinų eilučių ir išpuoselėtų klasikinių eilių pasiklydęs. Vienoje vietoje vaizduoja, kad nori atstumiančio žodžių skambesio, kitoje lipnaus saldėsio ir perdėto intelektualaus miražo pojūčio. Ar tai įtraukia skaitytoją? Mane iš dalies, jei liktų abortuota meilė tuščiam vyno butelyje ant auksinio unitazo. Be jokių dykumų, vabzdžių ir krentančių skylėtų dantų.
Na nepykit, pasikarščiavau. Tuščias butelis ir tuščia taurė simbolizuoja pagirias. Juk dažnai rašome tai, kuo gyvename. Man artimesnės dvasinės vertybės, o ne stenėjimai apie krentančius protezus. Beje, dykumoje sunku rasti vandens troškuliui numalšinti, tad apie tai, kad ten drėgna, negali būti net kalbos. Nebent tai satyra.
Patiko, kad tyliai kalbatės su medžiais.
Rašykit, juk visiems nebūtina įtikti :)