Išnoko laikas būti didesniu

Pasaulis didelis.
Netarsi, kad sutilptų mažame.
Tačiau talpos ieškoti jam nereikia.
Ir dar manau,
kad gal išnoko laikas jau
ir sau nedrausti būti didesniu,
negu lig šiol buvau.

Na taip, aš po pasaulį išsimėtęs, aš – jame,
betgi ir jis nenusibosta manimi.
Net tamsoje nesu aš neregys  –
pelėda žiūri mano akimis...
O saule, gesk...
dėl to regėjimas nedingsta.

Ir jeigu iš tiesų taip atsitiktų, kad lava
iš žemės išsiveržusi,
gesintų vieversį,
gesintų akmenį,
gesintų vandenį
ištarčiau:
  – Dieve, palieku tave
daugiau nesi man reikalingas.