Pagrindinė žanrų tiesa yra ši:
Geriau talaluška iškalbinga, nei nihilio poema nuobodinga. Ir visi jie laisvi ir lygūs, vaikučiai.
Potas paaiškina balų pagrindą. Tictacas išaiškina: surašyk talalalušką proza, ir gausi kuolą viršaus... Bet kritika po šių aiškinimų taip ir lieka mėnulyje, aha.
Nuomonių pusiausvyrai atgauti kopijuoju kitos terpės kritiko komentarą – kritiką:
„Na taip, yra čia bent pora potekstinių variantų, gal ir daugiau, nors dėl žanro galvojau: poezijai (eilėraščiui) lyg kažko maža. Satyra gal arčiau? Nors vėlgi, kokia čia satyra (nebūtinai gi, pvz., apie polit.aktualijas), čia nušviesta visa, kas dedasi po saule… Gyvenimėlis, visokiausios pastangos, kasdienė bulvelė… Būties peripetijų kamuolį pastiprina ir pavadinimas.
Ir stiliukas dainelei tiko.“
Po tokių pastabų tikėtumeis netoli keturių balų... Trumpas koment nurodo kas svarbiausia – proskyna plati interpretacijoms.
Taikliai su lengva ironija, apie sąstingį ir daugumos susitaikymą su rezgančiais įv. kompromisus:
,,... Atsarguoliai vengia riktų? ..."
Tiesai pažvelgti į akis - retas išdrįsta.