Būtiesagos. Nesmagi dainelė

.





                                    Šitie užplūdo,
                                    Anie – kad spruko...
                                    Mažas žmogelis
                                    Renčia namuką?

                                    O žmonės stebis:
                                    – Iš kur jis gaavo?..?
                                    Turbūt per  karą*
                                    Partizanavo...
                                              (Liaudies dainelė.)


Kas, kaimynai, kas žydus
Šaudėm?
Šungrybiai, o žmogžudžiai,
Gerdami ir vemdami,
Cigaretes  grauždami.

Taigi žmogšūdžio tik sauja
Per parapijas kelias.
Visai liaudžiai –  nuodėmė?
Anokia tautos dėmė...
Amžiuos – gėris viešpatauja.

Va tik tąsant lupatas,
Tai įkaitęs virė ūpas.
Plaikstės patalų pūkai,
Net, klebone, įpykai.
Bet iškeikei ne visus, –
Veislės tos tik pulkas bus.

Kam auksai, kam sidabrai –
Kuškelėlis tų, tikrai.
Kam žiponas, kam sijonas –
Tų mažiau kaip milijonas,
Kuo tikriausia mažuma!
Anokia tautos drama.

Tų dešimtas – buvo bėdžius,
Kaip nešokt jam pasirėdžius.
O devynetui – tikrai
Neprašyti – aitvarai...

O kiti... tai užsimerkėm,
Užsikimšom. Naktį verkėm?
Dar ir gelbėjom keli.
Jau iš tikro dideli.


Bet visiems nepatogu
Šitaip buvus. Nesmagu.
Ir kodėl mums taip nutiko...
Tie kur žudė žuvo? Liko?

Tūlas guodžias nusiminęs –
Senė žydė, jo kaimynė,
Bolševikų dienomis
Art žadėjusi mumis.
Žydai ant skadų sėdėję
Ten miestely, mus išdėję
Skundę rusams nedorai.
Prisidirbę net storai.
Žydų prižagtos puodynės...
Jų tik taurės sidabrinės?
Ir tos pačios – nebe jų.
Nematei ant jų kraujų?..

– Tavo žodžiai nėr tušti...
Bet kai stipom išvežti,
Buvę nuotykių, kai buvę
Geresni kaip mūs lietuviai.
Nors ir tąsyk – tie žydaĩ
Šiaurėj vargę neilgai.

Klaikią pernešę ir skaudžią
Skriaudą, jon įrėmę spaudžia
Bent iš sauso maco naudą.
Šaunūs –  nepaleis, ką gaudo.

Na o tu
Vietoj jų?
Nirštum taip ir tu, tiktai
Tiksliai veikt nesumatai.

O jau tie, prie žydų veikę, –
Rytą vienas kitą keikė,
Pirštais badės nuoširdžiai,
Kumščiu dunksinos skardžiai.

Lipo kruvinos dėmės
Kraujas genui giminės.                         



* „Karu“ vadinta 1941 fronto praėjimas ir tos vasaros įvykiai.
Visi tikėjosi – rudenį karas baigsis, Kalėdoms grįš išvežtieji.

Eiliavimas paprasčiausias, toks spec pasirinktas turiniui reikšti. Tai tokį reikia ir priimti, arba neprasidėti. Turinys – pagal „Dėl Harės pastabų“ ir Algmar esė „Plechavičiukai“, rasit Gūūgle.