Kruopščiai nudažysiu vakarą kaip sieną.
Violetas trykšta, švyti mėnesiena.
Už dažytos sienos lai kiti gyvena.
Šiapus būsiu vienas. Ir palikit vieną.
Man stalinė lempa itin jaukiai šviečia.
Kur šviesa nesiekia, tas manęs neliečia.
Daugiabuty švenčia, rėkia kažkurie čia.
Lai jie atitrūksta ir manęs nekviečia.
Kas nutiko vakar, kas galėjo būti
Man visai nerūpi. Kad tiktai lemputė
Neužgestų staigiai, leistų dar pabūti
Su šviesa šįvakar vienišu tyruputį.