klausimas - sniego lavina,
o mes stovintys apačioje ir laukiantys
visai, kaip tie juodi debesys
mintantys Vilniumi
sako: 100-čio liūtys, o gal, tik šiaip
apsiverkė matydamas tokią tuštybę
klausimas, tai neišvengiamybė
įsipilu krupniko, pateliuškuoju
ir pilu į bedugne, kuri vadinama
kiekvieno mūsų pusiauju
ten kiekviena audra yra
stiklinės dydžio
sako: mes apsirengiame, tik todėl,
kad norime būti nurengti
iki gruodo
geluonies