Vakaras

Rausvas vakaras gula pro langą.
Pirštų galiukais uodžiu tavo kvapą
Tebetvyrantį erdvėje
Nuo pat pirmo lytėjimo.
Mano įnamės pelės
Graužia paskutinę
Sudžiūvusios sielos riekę
Kartu su meilės laiškais.
O vakaro rūkas
Karpo vos įžiūrimus rašalo vingius
Į atplaišas žodžių.
Byra raidės nuo dulkino stalo,
Pasuolės pridengia
Jausmų likučius.
Nešluosiu:
Kai paliečia saulės šypsnys,
Jos blyksteli
Mažais Visatos sprogimais.