– Kaip čia taip? – vėl tariu,
nors daug kartų mąstyta
ir viskas lyg aišku tuomet –
bijo savo vardo žmogus,
bijo...
Neiškart jo šį baimė, neiškart...
Kol prie žemės,
kol dar nematomas,
kol krikšto vanduo nuo kaktos nenudžiūvo,
kol bažnyčiomis neskambino –
Marija, Marija, skaisčiausia lelija buvo ir jis: tikras, neapsimetėlis.
Buvo Jonas Mačiulis.
Kažin, kas šiandieną išgirsta jį tokį,
kai bažnyčiose gieda Maironis.
Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Tu švieti aukštai ant Dangaus!
Ir tu, motin Ona,
ir tu, tėve Aleksandrai, abu Mačiuliai,
krauju įkėlę sūnų į poetą,
sakykite, ar ant Dangaus jums nepasopa,
ar neišgirdote, kaip aš, bent sykį:
bijo, nenori savo vardu atsiminti,
prie Aukščiausiojo būti žmogus.
Bijo, nenori...
Ir gieda ne Jonas Mačionis:
bažnyčiomis gieda Maironis.
Mes, klystantys žmonės, maldaujam malonės;
Marija, maldų neatmesk! 2017 - 06 - 28
Erla, baik. Negi aš čia lenktyniauju su Maironiu? Ne tik su juo, bet ir su niekuo nelenktyniauju, o štai pasidairyti po save, man darosi vis smagiau. Pasirodo, kad šioje erdvėje ir tave matau. Ėgėgė! kiek čia visa ko, kad ir tyloje neramu.
Problema ne kūrinyje, o tame, kaip mes priimame Prano tekstus. Jei tik kaip poeziją ir prozą, tada galime šnekėti tik apie problemas. Tačiau Pranas bando išsikalbėti, kartais išsirėkti. Tai ne tik autoriaus bandymas įdėti į savo kūrinį dalelę savęs. Tai bandymas suspėti padaryti tai, ko jo nuomone jis pats dar nėra pasakęs, padaręs, net jei tik mano, kad to dar nėra padaręs. Visi Prano tekstai labai asmeniški. Kadangi jo nepažįstu, man labai sunku jį komentuoti. Požiūriai skiriasi.
Atsiprašau, Pranai, kad kišuosi.
gerb. Pranai, pavadinimas daro spaudimą:) suprantu, kad nepataikaujama skoniams, tačiau.. Kokia problema? O jei Jono Mačiulio posmą giedotų, O ne Maironio, kas nors pasikeistų? Slapyvardis įpareigoja labiau, nei savo tėvo pavardės liudijimas? Juk pirmas dokumentas - gimimo liudijimas. Ką liudiji? Tėvo pavardę. Jei ši giesmė tokia didinga, tuo geriau, tuo tvirtesnis savo giminės liudijimas... Tai tiek apie kūrinio problemą. Gal būsiu ko nesupratusi, atsiprašau
Ne savo vardo kuriantis žmogus bijo, o sielos apnuoginimo. Kai rašai, dalį slepiamo savęs tenka parodyti kitiems. Tapti beginkliu, tarytum stovėtum nuogas. Kitas vardas šiek tiek apsaugo. Bent taip atrodo jį pasirinkusiam.
Maironio tikrasis vardas atitiko jo esybę - išklausytas ir palaimintas.
Apmąstymams nuteikiantis eilėraštis. Ne lengvam pasiskaitymui. Man patiko. 5.