Kodėl?

Kodėl, mergaite, išėjai,
Manęs lig galo neišklausius?
Aš pasakysiu atvirai –
Savęs kas dieną šito klausiu.

Mylėjai tu mane ir aš
Buvau laimingas tą minutę,
Bet atsitiko štai kažkas,
Juodai nutapęs mano būtį.

Liūdžiu aš vienas kambary –
Anei ramybės, anei ir džiaugsmo,
Krūtinėj plakanti širdis
Atrodo plyš tuoj pat iš skausmo!

Sugrįžk, mieloji, atgalios –
Aš būsiu tau be galo geras,
Ištverti niekaip negaliu –
Po kojomis man žemė verias!

Prasmegsiu greitai pragaran
Ir amžinai tenai kentėsiu
Net kai išplėš ten širdį man
Vis vien, brangi, tave mylėsiu!