28
Tarsi supintos medžio
Šakelės – grubus lino
Pluoštas. Pilko paukščio
Giesmė užrašyta. Dingo
Į žaislo vidurius
Užsiūta. Išsiuvinėjo
Akis. Vaisius
Skirtas tiems, kas kentėjo.
Gal ši paslėpta
Strėlė nepataikys...
Jei lemta,
Kas pataisys?
Malda. Dovanos. Darbai.
Ten slepiasi mano vaikai.
29
Prieš 24 valandas Andrius išėjo iš kalėjimo. Iš pasakojimo supratau, kad ten jam buvo ramu... nereikėjo galvoti apie maistą ir nakvynę.
Ten geriau nei laisvėje?
Galėjo per žiemą palaikyti. Ką darysi... – Atsakė Andrius.
Ten gerai elgėsi?
Įvairiai.
Koks ten gyvenimas?
Įvairus.
O koks?
Ar mušeisi ten?
O tave mušė?
Manęs nemušė. Kitus mušė.
O kodėl tavęs ne?...
Nieko neturiu. Sakiau: „muškit nemušę, vis tiek nieko neturiu“. Atstojo.
Ar turi svajonę?
Kokią?
Noriu susirasti darbą ir kur gyventi.
Ir viskas?
Įdomi svajonė.
Kai tai įgyvendinti?
Nežinau... – Paklausiau su kokias žmonėmis tenka susidurti. Kokių žmonių daugiau.
Blogų žmonių daugiau. Jiems nerūpi kiti. Nekreipia dėmesio. Jie spardo kai praeini pro šalį.
O tu koks?
Prie geresnių. – Įdomus atsakymas. Matau išvargintą, užguitą, tuščią sielą. Potencialas prarado norą reikštis, individualumas iškreiptas. Varganas žmogutis į kurį niekas nekreipia dėmesio. Jis nėra moralės tobulumo viršūnėje. Ne taip senai man melavo, dabar taip pat nesu tikras, kad nemeluoja. Išsiskyrėme. Nuėjau į Beis midrašą, o jis į Akropolį, pasišildyti.
30
Atvyko vaikai,
Nepražystami, bet - draugai.
Šiek tiek pakalbėjome,
Kažkas pasikeitė
Išorė ir santykis.
Pagalvos.
Pasakys.
Alkanos
Sielos trokšta
Žinoti.
Į kokį kraštą
Bus nustumti?
Kur susitiks,
Kur išsiskirs?
32
Pasiuvau lininį arklelį.
Įdėjau į vidurius
Mažą laiškelį.
Tikiuosi, kad jus
Pasieks jo nešama
Žinia. Užaugsite,
Trojos istoriją
Perskaitysite
Ir suprasite,
Kur irk o ieškoti.
Jei nerasite,
Nereikia panikuoti.
Kaip bus,
Taip bus.