Tas kuris valdo žodžius
yra karalius miniai besirodantis
kaip vargšas su
sena nudėvėta livrėja
į elgetos dubenį
kapsint lietaus skiemenims
ausiai seniai atpratus
nuo monetų žvangesio
to kuris laužo žodžius
rankos palaimintos
nes jis laužo
popieriaus baltumo kalėdaitį
ir dalija susėdusiems prie stalo
tas kuris tuščiažodžiauja
išmano gerai
kad tik tuščios ertmės
tegali skambėti
tas kurio žodžiai neklauso
yra nuolaidus tėvas
pas kurį jie visad ras užtarimą
todėl anksčiau ar vėliau sugrįš
palaidūnai
puls ant kelių
prašysis atgal
kiekvienas lengvai paleistas
iš lūpų
sugrįš akmeniu iš laidynės
ir durys bus nerakinamos
nakčiai
nė vienas nebus išprašytas
ar atstumtas
tam kuris ilgisi
seniai išėjusių žodžių
namuose visad atrodys
kad dar
ne visi namie