neaiškiu paros metu
nei temsta nei švinta
nepaisantis valandų
neaišku kelintą
per savo pilkas akis
išskrieja į tolius
išmargintas lyg drugys
pas angelus brolius
pajust kad jo čia nėra
tesugeba retas
išvystyti jo dora
ir imunitetas
gal žiemą sugrįš snaige
gal vasarą laišku
prapuolęs kitam laike
net kas jis neaišku