jokiom nuodėnėm neapkaltintas
kaip giedras dangus
prabyla žmogus neprakalbintas
pavargęs žmogus
ir tai kas jo nuoskaudų skrynioje
pasiekia ausis
bet retas šioj žemėj ledinėje
žmogaus išklausys
ir kas įsijaus į jo rūpesčius
sulindę savin
kalba lyg vanduo per tarpupirščius
nulija žemyn
bet jaučia jisai palengvėjimą
dėl to kad esi
jis vertina išsikalbėjimą
turbūt kaip visi