Minčių vingrybės rietės, raitės,
kol atsispaudė tikros raidės.
A4 formatuose.
Žmogus plasnoja metuose.
Daug dėmesio neprašo.
Vis rašo, rašo, rašo...
Menkiausias dėmesys jam tinka.
Užpildyti poetų rinką
nėra jo tikslas. Atvirkščiai-
mes mėgstam jaustis kaip svečiai.
Dvare su vyžomis
rašyti ryžomės.
Tris valandas rašydamas
Ir nenusitašydamas,
patenkintas ir poblaivis.
Su savimi toks pokalbis
daug dividentų duoda.
Ne taip jau viskas juoda.
Ne taip svarbu, kaip surikiuoji,
Svarbiausia tai, kad konstatuoji:
Bendrauju su visuomene.
Turiu aš savo nuomonę.
Nerimtą. Čia tik šou.
Visų atsiprašau.
parodija - satyra
visoms pozicijoms kurios yra giminingos ŠOU požiūriui.
o kas yra ŠOU
"čia šou, žmonėms bus neįdomu, jei viskas bus teisingai, ir nesvarbu, kad tu pasirodei ne tuo kuo esi, kad pasirodei agresyvus, kvailas, ar nesusipratėlis- svarbu, kad tas paveikslas traukė dėmesį, nesiparink, to reikia TAI ŠOU "-; matau tame tekste tokį emocinį įkrovimą. na tai satyra- kritikuojantis žanras; puoselėjamą šou gyvenimo būdą visame kame. :)
va šita jūsų dvasia, esanti teksto žodžiuose priminė man vieną reklamuotoją.
jo toksai darbas, jam moka už pliurpimą, ir jis paskambinęs man pasiūlo čiužinį dormeo, aš sakau dabar negaliu kalbėti, jis sako labai trumpai pakalbės, sakau gerai, gal susidomėjau, paskambinti galite už pusvalandžio dabar negaliu kalbėti, o jis sako, gerai, paskambinsiu, BET
AČIŪ, kad nepadėjote ragelio, aš jau savo pinigą uždirbau, ačiū kad išklausėte. o paskui paskambinsiu, po pusvalandžio.
matai- jam tas čiužinys rūpi kaip šuniui penkta koja, ir mano miegas taip pat visiškai jam nesvarbus, ania, ir visos žvaigždės, kurios reklamuoja tuos čiužinius, juk gauna juos dykai už tai, ir jiems visai nesvarbu, kuom jie užsiima...
kažkada, buvo gėda menininkui užsiimti reklama, taip? o dabar menininkas gauna grašį ir užsiima visai ne tuo, kas yra- bet juk tai reklama, bet juk už tai moka, ir koks skirtumas, ar jis geras ar jis blogas ar jis nejoks tas čiužinys, svarbu kad pinigų gauni, tai ir sakai kas pasakyta :)
Būkite toks gerutis, nebesipykite su manimi ir su savo apysveikio protelio liekanomis, jeigu jų dar turite. Rašote visiškus niekalus, kas liudija, turbūt, kad:
1. Išsekimą
2. Sunkią nervišką ligą.
Šiauliuose, ten kur gyvenate, galite paieškoti gydytojo, bet jis pasakys tą patį ką ir aš - jums reikia poilsio bei negenerinių vaistukų, kurių poreikis jūsų atveju akivaizdus, o poveikis visada bus stipresnis nei generinių. Jei nebeatrandate vaistinės, paprašykite, kad kas parodytų tiesiausią kelią ar, tiesiog, nuvestų už rankos. Būkite gerutis, neignoruokite mano pasiūlymo.
Bet kokią jums išrašytą tabletę, kapsulę užgerkite kambario temperatūros vandeniu. Miltukus tirpinkite. Yra ir minimaliai psichtropiško pusiau haliucinatorinio poveikio grybukų, kuriuos galima čiulpti. Yra ir inhaliatorių apie , kuriuos gal ir ne visi žino. Teiraukitės pas gydytoją ir vaistinèse. Geram specialistui nebijokite išsipreparuoti - atsiverkite pilnai.
Pagal Irming-Angus-Randak vertinimo skalę klasikiniai vaistai nuo psichozės (-1,33) yra neveiksnūs, jei prieš tai buvo vartojami generiniai psichokoaguliaciniai preparatai, o smegenų klampumas viršija įprastinį hipokampo pilveliuose.
Generiniai vaistai smarkiai skiriasi nuo originalių. Ypatingas jų kenksmingumas pasireiškia klimaksiniu laikotarpiu.
dividendų turbut, na manau -pelno. aš rašau savo juodraščius būtent ant standartinio A4 formato popieriaus lapų.
Mamontovo man nepriminkit, tiesiog taip sutapo, ne tiek ir daug derančių žodžių mūsų kalboje.
O kodėl ne B2 ar A1 formatuose ir pan.
Ir galūnių dermė vis tik kenksminga šiuo atveju.
Andrių Mamontovą atminiau su „jie čia ateina tam kad suformuotų tavo nuomonę jie valdo šitą dvokiančią supuvusią visuomenę jie žymi tarsi šunys savo naują teritoriją jie nori tau parduot dar vieną...“