*145006172017

Po to kai atsisakiau savęs,
Ištiesiau keturis drobės gabalus,
Prie grindų prikalęs lijau
Ir ten liko ženklas.

Po to kai atsisakiau savęs,
Žinau, jog kažkas pasikeitė.
Kaip visada.
Kažką pameti, kažką randi ir visa
Esti taip kaip ko gero ir turėtų būt.

Ir šiandien, matau kaip mano veidai lūkuriuoja,
Permatomi kambariu.
Lipa sienomis, šliaužia grindim.
Stebi už lango važiuojančias mašinas ir gaudo juo atspindžius.

Glosto mano veidai mano veidą.
Ir vėsios rankos
Primena kaip jau tūkstantį kart buvę.
Kai savęs iš savęs atsisakiau.

Tuomet kviečiu liniją,
Vedu gyvūnus
Ir laukiu.
Kol lis.
Kol praeis.


***

Gyvenimas ilgas padaras.
Gyvenimas moko,
Gyvenimas nič nieko neišmoko.
Gimei. Mat.
Ir gyveni gyvenimą.

Šiandien niekuom nesiskiria.
Laimėjau, o dabar trinuosi ten kur pralošę suka ratus.
Vėjas kutena duris,
Ir tikiu vis jog ims atsivers.
Bet vis tyla, tik juodas angelas su sava daina.

Kavos?

Apverst?

Knygoje eilutę?

Lig vėl švis.

Ir niekur nieko nebus?



Ratu.
Tuo pačiu acto.
Lig lis.



Lig iš tiesų pagaliau mirtis leis paleisti,
Ko gyvas paleist negaliu.



Bedugnė ant Kalno.
Ežeras po bedugne.
Bažnyčios bokštai,
Nesuprastas nukryžiuotasis.


***



Dar vieną drobę ištiesęs,
Tradiciškai perpjaunu ranką,
Ir kava geriasi į medžiagą.

Juodu tušu apsukęs ratą,
Matau, jog savęs nematau.
Ir viskas kas neteisinga, tapę tiesa,
Palydi už durų tikrovę.

Tas duris užrakinęs,
Grįžtu prie knygų
Ir tose įstringa nebūta realybė.

Tyliai
Užgesinu.
Ir Lennonui trumpam prisikėlus
Melsiuosi už Dievui ramybę



***


145006172017