kada...

kai pakeliat kumščius
suduot bejėgiui vaikui
kada senolį grūdat iš gimtų namų
kai vagiat, grobiat, plėšiat
iš valstybės iždo
kada išduodat paslaptis draugų
kada pasmerkiat širdį mylinčią kankintis
dėl pamintų, paniekintų jausmų
ir kada atimate paskutinę viltį
dar kartą patikėt padorumu
kada ligoniui nepaduodat rankos
ar šaipotės piktai iš kitokių
kada už nugaros saviškiui duobę kasat
kai šmeižiat su piktu kėslu
kada melu sau kelią skinat
kai mėgaujatės šaltu žiaurumu
kada pro bėdą skubat abejingai -
sakykit, žmonės, negi iš tiesų
jūs nejaučiate pragariško tvaiko,
gaižiai pasklidusio nuo tų juodų darbų?
savimylos beribės apkabinti
sutrypę artimojo meilės likučius,
save mes pasmerkiame amžinajai kančiai,
nes nukertame savo angelams sparnus...
-----------------------------------------------
be jų globos palaimos mums nebus
be jų palydos mūsų sielos veltui belsis
į užtrenktus dangaus vartus