kažkas yra už sienos naktimis
toks baisiai didelis ir protu nesuvokiamas
priglaudęs ausies kriauklę
girdžiu kaip teliūskuoja
vanduo pusantro kambario
vienatvėje
geriasi pro mano sieną
juodas vanduo nesustabdomai sunkiasi
per betono
įtrūkius
gėlėtus tapetus paversdamas
piktybės gėlių poezija
sudrėkusių knygų nugarėlės
išsiriečia kaip besirąžančios katės
apgenėtas vyšnių sodas
nurašomas kaip eilinis
LSD*
užkampis
pamažu virstantis brūzgynais
negalėdamas užmigti
savaitėm mėnesiais
supratau
kad savęs nepakeisiu
tad keičiu viską aplink
vidurnaktį perstumdau baldus
mano kambario siena ribojasi
su skirtingais kaimynais:
prie vienos priglaudus ausį
galima trūkinėjančia jidiš
išgirsti maldininkų raudų
prašymų ir meldimų
prie kitos veriasi langas į gamtą
negyvoji virsta gyvąja
ir atvirkščiai
trečiąją sieną griauna
visu garsu paleisti
Pink Floyd
už ketvirtosios –
teliūskuoja
toks juodas toks šaltas vanduo
ir aš negirdžiu
kaip tu miršti
*Lietuvos Sodininkų Draugija