1
Skaistus
Dėl ko gyveni? Tam kad priartėčiau
Prie egzistavimo tikslo, prasmės, priežasties.
Noriu pasistengti, būtų liūdna, jei nespėčiau
Padaryti patikėto darbo. Tik pažinęs
Savo sielą, pažinsi Kūrėją,
Sako Senolis iš Kelmės.
Šiek tiek bijau sutikti vėją,
Gal sudraskys bures, o gal padės
Pasiekti toli paslėptą artimą.
Kaip sunku sąmoningai
Dėlioti žingsnius. Apima
Nuovargis, bet kitaip negalima. Valingai
Žaisdamas gyvenimą, pasieksiu vartus,
Gal, kaip vaikas būsiu skaistus.
2
Skaisti
Dalelė žmogaus atskilo prieš daugelį
Metų, skaisti dulkė grįžta į savo lizdą.
Džiugu stebėti šitą pievų drugelį,
Jis puošia tariamą vaizdą.
Neturiu jėgų, bet iš kažkur ateina
Ir kojos pačio nuneša nustebusį mane.
Jau pavasaris, saulė kaitina
Vienišas širdis, o tu padarei mane,
Suteikei formą, davei duomenis,
Galimybes ir tyrą sielą.
Vandeniu ir šviesa veikiamas vaikelis
Pakilo iš arimo. Diena
Artėja, kai laikinumai, sąlygotumai
Suirs, pavirs dulkėmis.