Protingas

1
Protingas

Išbandymai suspaudžia ir sunkiai
Kvėpuodamas neleidi liepsnai palikti
Fitilio. Aliejus maitina, o vaikai
Kaip chanukos švieselės smagiai žybsi.

Tik rytui atėjus nurimsta, gęsta.
Liūdna gal? Ne, taip turi būti.
Iš pradžių bręsta,
Paskui nuvytę pradeda pūti.

Draugai, giminės atsimena
Išgyventus nuotykius. Ne liūdna,
Nes jau baigėsi metai,
Kada sėdėjome basi, rimtai

Apsvarstę nueitą kelią,
Nutarėm gyventi.

2
Protinga

Protinga, manęs antroji pusė
Kukliai ir kantriai laukia,
Kol padarysiu darbus, kol saulė
Subrandins vaikus. Šaukia

Palikti paukščiai išalkę...
Nėra savarankiškos jėgos,
Todėl visi kaklus ištiesę
Gauna iš vieno šaltinio.

Prašau kantrybės,
Tau ir man padės
Paprastus žemės
Grumstus paversti perlais. Kriauklės

Kukliai slepia savo intymią širdį.
Tai gyva, nors atrodė, kad merdi.