Eilėraštis, kaip ir dauguma šio autoriaus, muzikinės – sonatos formos, ir temos čia – ne nostalgija ir suknelės, o jų ir mūsų laikas. Peizažo pokyčiai minimalūs, bet žiūrovų emocijos pasislinkusios lyg į kitą spalvą. Taip temos vystosi ir išsisprendžia kodoje. – Geležiniai laiptai išties įdomiai dunda.
Jei dėmesys nukrypsta į nostalgijų – suknelių pusę, skaitytojas, kaip Potas, mato visai kitą eilėraštį, tiksliau, 20% eilėraščio, už tiek 3-jų balų gana...
Dvare... akinantis piūpsnis galantiškos nostalgijos ir ilgesio tam anų dienų šviesiam elegantiškumui, likusiam - aname krante, kurio taip pasigendame, nors vieškeliai ir plačios tolumos neužgožtos:
,,... Tų dienų baltutės suknelės,
Nostalgijos, o dabar
Mes jauni, dulkėse veliamės,
Laiškų nė nerašėm dar. ..."
... svajojome, bridome o vėlymose dulkėse nešvengiame...
Elegancija ir poezija su nostalgija (o ji - šviesi...). Mačiau vaikystę ir jaunystę. "geležiniai laiptai" (sraigtiniai!), "metai dunda" - vykę poetiniai įvaizdžiai