Tuštuma garuodama pranyko
Tyloje prabudo sakiniai
Susigrūmė kelkraščiai dėl piko
Su gumom bejėgėm pakiliai
Mano vairas rankose nualęs
Įsikibęs laikosi vistiek
Ir tik akys dairosi panelės
Ir tik jos dar liepia - neskubėk
Aš praleidžiu moterį ant šluotos
Ir neramų vyrą su ragais
Keistos juostos perėjoj nuklotos
Paskutiniai laukiu kol praeis
Ir žalia man šypsoji bet stoviu
Ir norėčiau pykti nes galiu
Mano rankos plikos be rankovių
Bet deja dabar be pagaliu
Pajudėjau pagaliau iš vietos
Ir galvoju kur gi taip skubu
Mano dienos buvo nepradėtos
O sapnams jau buvo per vėlu