Drebu

1
Drebu ir tuo pačiu ramus,
Nes erzina ateitis, nelaimėmis grasindama,
O gal tai tik protas ūmus...
Dėl vaizdinių jaudintis nereikia. Netinkamą

Pasirinkimą padaręs galiu nuklysti
Į realią pražūtį. Štai ko bijoti
Verta. Kad prigimtis, kaip pyksti
Neužvaldytų sąmonės ir nepradėtų joti

Sąžinei ant sprando.
Dar gyvas. Dar dėkoju.
Šalna pirštus nukando,
Bet nepalietė kojų.

Dar turi, dar turiu galimybę pasielgti garbingai,
Tai mano svajonė, gyventi ir mirti sąžiningai.

2
Štai vakaras, keistas, neįprastas
Metas. Nežinau kur dėti bailią širdį.
Pasitikėjimas nedidelis, prastas,
Kaip nutriušusi kepurė, todėl merdi

Viltį praradusi. Dar bus.
Nėra reikalo liūdėti.
Dar pražys nuostabus,
Tik nenustok dirbti.

Mokink ir mokinkis.
Užaugs žiburys,
Tada laimės beginklis,
Švelniai pravers duris –

Visi nustebę apsidairys,
Džiaugsis tie, kas matys.

3
Nusikaltau kalbėjimu prieš artimą.
Ne veltui sako išminčiai, kad liežuvis
Pavojingesnis už peilį. Nes net tolimą
Taikinį pasiekia piktas, naivus žodis.

Kol kas esu laimingas, nebijau dėl rytdienos.
Bus tai kas turi būti. Išmoksiu tylėti
Ir šypsosis. Plaukia tylėdamos, vienos,
Atneša ir atveria būčiai potencialą. Artėti

Ir tolti yra galimybė.
Tik prie ko priglus skruostas.
Tokia kasdienybė
Taps. Artėja gimtas uostas.

Nepaisant meilės, kuria kurią išugdžiau.
Šiai vietai, paliksiu ir keliausiu kur privalau...