sunkynmetis

Aš - lapė
atsikišusiu nugurkauliu ir išretusiais gaurais
po pusnuogiu medžiu kantriai tykanti apyžioplio sūrio
vis aplaižanti nuo smakro drimbančias seiles
o tuo metu riebios varnos
atsainiai rakinėja snapus
jau popiet
ir kvatoja sakydamos
kad joms nusispjaut
į mane lėtai čiaumojantį badą
jos jau kytros
ir sočios