Vartant rašykų puslapius neretai kyla klausimas apie trivialumą: ar yra trivialių rašėjų, komentatorių?Atsakymas ir nelaukiant ateina, kaip ir šiame puslapyje. Būdamas trivialus, skaitytojas neklysdamas randa pačią trivialiausią interpretaciją, nors ji raštingam ir į galvą neateis: „Viešnamis“? Kur kas lengviau ttrivialiuoti negirdėjusiam apie Lesbiją, Beatričę, Petrarkos ir kitas Lauras mūzas...
Triviali ignorancija gimdo trivialų komentarą, kuris išperi trivialų kuolą... apie kurį jo sukūrėjas jau nė trivialaus supratimo neturi: ką, kaip, kodėl, kas man rūpi ??
O, gerb. Julija, – su niekuo nekovoju nei piktinuosi, ypač tais trivialais – jau sakiau: tokius mėgstam, lai tie pajacai vykdo savo užduotį planetoje, lai papildo juoko zoną.
Eilėdara salomėjiška/širviška ( na čia taip, kaip prioritetai :)) , mintis janoniška ... ir nors panašu į liaudiškas dažnutes (jau lyg ir pamirštamas žanras) - man patiko - 4
Revoliucija... Jaudinanti ir įsiskverbianti širdyn lyrika, veržli pozityvi ir šviesi po miglotu pavasarišku dangumi:
,,... Iš tolių tu džiugus – pas Laurą.
Ir mano tėviškė – pas ją...."
širdyje suskambo lyg Mykolaičio Putino "Margi sakalai"...
Ačiū už gėrio ir vilties kupiną lyriką.