Šią naktį sapnavau aš Dangų,
Jisai toli – kažkur prie Gango,
Numiręs valgysiu ten mangą
Ir glostysiu meškiuką pandą.
Numiręs būsiu aš laimingas –
Dabar likimas nedėkingas:
Gimtojoj žemėj mane uja –
Esu tarp priekalo ir kūjo.
Numiręs aš ilgai gyvensiu,
Ramiai gyvensiu, nepasensiu,
Turėsiu gerą žmoną Valią
Ir daug vaikų su ja – be galo.
Numiręs aš jau nebemirsiu
Ir gal Palaimą tą patirsiu,
Kurią taip atkakliai man siunčia
Dievas...
Mane palaidokit po ievom.