Kaip drugelis besmegenis,
neiškenčiamai skraidau
prie tos užburtos žvakės,
prie jos klastingos liepsnos,
beprotiškai vis arčiau,
ten kur sirenos vilioja
su savo lemties daina,
“Čia galite publikuoti
savo naują kūrinį”
Nesuprantamai pilnas vilties
kad šitos eilės dangui skambės,
paspaudžiu “enter”.
Čirkšt!