EšafotasNepasiimsiu nieko. Nieko net smiltelės,
Nuo gyvybės medžio gerdamas lašus.
Juk gyvent nereiškia, visa tai turėti,
Tai ką laikom rankoj, kas akims gražus.
Gal paliksiu žodžiuos, savo menką dalį,
Pasibaigus keliui - keliant vartelius.
Pasodinęs meilę, meilę visagalę,
Amžinai regėsiu dygstančius daigus.
Nepasiimsiu nieko. Nieko net smiltelės,
Nuo likimo kelio - ten tiktai dangus.
Padėkojęs būviui už šviesos gurkšnelį,
Pasiliksiu žemę. Aš juk tik žmogus.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2017-05-22 17:02
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 22:15
Visai miela... Originalumo mažai. Sakyčiau, testamentas ar epitafija gražiai surimuoti
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 21:53
Jautriai ir giliai apie Gyvybės Medį, jungianti du pasaulius visatoje: Šiapus ir Anapus, kurio dalimi yra Žmogus - taip panašus į medį, giliai įleidusį šaknis ir semiantį energiją iš žemės, kad užaugtų, subręstų ir sužydėtų nuostabiu žiedų, įprasminančiu savo gyvenimą po ta pačia saule ir tuo pačiu dangaus žvaigždynu – jungiančiu su Gyvybės Medžiu Visatoje dabartį, praeitį, ateitį įprasminant gyvenimą - Meilėje, Santarvėje ir Pilnatvėje:
,,...Pasodinęs meilę, meilę visagalę, Amžinai regėsiu dygstančius daigus...." Kaip visada širdimi - širdį, ačiū-:)) Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 21:34
jei neprašviesėsi- o jei prašviesėsi-iki to, tai tada nebeliks ir to-nes žinojimu būsi :) (virš Būties.) o jei skaudės, arba jei džiūgausi- tai pasiimsi nepasiimdama - tą sa būsi su tam tikru sukauptu dvasiniu bagažu iki naujo kūno. (žiūrėk, vienas gimsta su absoliučia klausa, kitas kurčias, kodėl?..)
taip kad vis tiek nepasiimsi, tik būsi kaip ir dabar esi- pasiėmimas tik tame, kad nuo to, ką rinkaisi iš savęs, kaip būti, skaudės arba ne niekam daugiau, tik tau... kada skauda arba kada džiaugiesi ar tada pasiimi ar būni-skausmu džiaugsmu, liūdesiu- tai būsena-kuri bus po gyvenimo (dabar irgi kažkokia yra juk- ar tu ja imi?.. :) Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 21:11
P.S.
ne nepasiimsi nieko - o nieko ir neturi dabar- visa ką turi tai yra būvio-Būties dalimi, su tavimi. pasiimsi tik savo poelgius (būsi patenkinta arba ne matydama būtį ir savo pasirinkimą joje kiekvieną sekundę kurios iškapsėjo kaip smėlio smiltelės.) tai širdyje (tą pasiimsi) o alyvos žydės kaip žydėje ir kris jų lapeliai (žiedeliai) nuo saulės ir vėjo KAIP SM<ĖLIO SMILTELĖS, ant tavo širdies. atsidarys laiko varteliai, laiko raištis nukris regą dengęs, pamatysi visą gyvenimą (kuriame buvai būties dalimi, ir savo pasirinkimus-sprendimus toje būtyje kol dalimi buvai- kurie bus tavo širdyje- dvasine išraiška, nuotaika, jausmu- tau patiks arba ne, kaip tu rinkaisi ir veikei. --- brandūs žmonės sako, gal per mažai mylėjo-kai rinkosi, per mažai mylėjo. tame mato didžiausią prasmę. tai labai minimali lyrika S.Neries su labai gilia prasme. juk kūnu tik naudojaisi, bet jis ne tavo-gamta jį sugalvojo, tu tik išpildei gamtą tu tik jos dalis- būties dalis, negali to pasiimti, o poelgiai išeis su tavimi-pasiimsi tai ką jausi :)-- dabar paskaityk pavadinimą. savo teksto... Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 21:02
pagal tave :Padėkojęs būviui už šviesos gurkšnelį, -- tu esi šviesos gurkšnelis :)
P.S. žmogus yra sudedamoji būties dalis (viena iš gyvybės formų, niu... tu esi - o pasaulis jau žino kaip ir kur tave panaudoti- nu šviesa. (žino ) :) tu neesi atskiras dalykas nuo būvio- tu kaip akmenėlis mozaikoje - sudedamoji Būties dalis (šiuo atveju esi, turiu omenyje bendrą eilėraščio kontekstą, sakydama tu esi; nors ir dalini save nuo jo, sakai "padėkosiu už šviesos gurkšnelį" tu esi ne atskira - vienio dalis. niu ar dėkoja tau ranka arba kūnas kad šiandieną jam davei vandens gurkšnelį, ir kas būtų jei neduotum? duonos, vandens, bet jie nedėkoja, ir tu nedėkoji rankai kad ji verčia knygos lapus- tai vientisa.) Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 18:14
Kai skaitėm prie kapo, išlydint žmogų, kažkaip niekam nebuvo linksma, bet labai jums ačiū už nuomonę.;)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-22 18:01
Sentimentalus, skaitant liejasi tarytum neskubiai tekantis vanduo. Jei likimas davė dovaną rašyti, šaunu palikti po savęs žodžius. Jei likimas leido pradėti ar gimdyti vaikus, keliant vartelius tikrai yra ką palikti. Gražiai parašyta. Tačiau pernelyg linksmai, kaip tokiai rimtai ir liūdesį keliančiai temai.
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |