Sparnas vienas pripildytas švino,
Kitas - helio. Krypuok, nenukrisk.
Tavo upės per sausrą patvino.
Kitas krantas yra. Tu tik skrisk.
Nuo depresijos lig euforijos,
Per ražienas aštrias, plienines.
Nuo plast - masinės butaforijos
Į erdves savasties auksines.
Tu įremk savo žvilgsnį į viltį.
Nieks nežino, krypuokli, kada
Teks dar kartą nuo žemės pakilti.
Tavo skrydis nebuvo klaida.