Rašyk
Eilės (68783)
Fantastika (2088)
Esė (1649)
Proza (10008)
Vaikams (2367)
Slam (54)
English (1046)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 47 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Man patinka stebėti,
kaip dreba lapai jaunų poetų rankose.
Seku žvilgsniu chaotišką
baltų kampų viliotinio trajektoriją.
Man sakė, kad reikėtų iš mandagumo
apsimesti, jog nepastebiu.
Kai man baisu,
aš prisimenu, kaip dreba lapai,
tada jaučiuosi šiek tiek poetas,
nes aš irgi drebu
iš įkyraus noro patikti
tiems, kurių nepažįstu
ir nepamatysiu daugiau niekada.
Man patinka girdėti,
kaip dreba jaunų poetų balsai.
Kai dreba mano balsas,
įsivaizduoju, kad esu poetas,
ir kad turiu įkvėpimą.
Įnirtingai kovoju su savo žandikauliu,
stabdau žodžius, kurie sprunka,
bandau kvėpuoti lėtai, bet nerandu kvėpavimo,
mano širdis pulsuoja smilkiniuose,
liejasi vaizdas per kraštus,
nebematau nieko, tik apsimetu,
šypsausi ir gestikuliuoju,
o iš tikrųjų manęs čia nėra,
yra
tik drebantis geltonas nerimas,
tik drebanti garso banga,
tik drebantis lapas jauno poeto rankoje.
2017-05-19 15:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-19 18:47
Nuar
Tuos, kuriems dreba balsai, nustumia į šalį poetai, kuriems viskas "p...". Arba nustoji drebėti ir išmoksti stumdytis alkūnėmis, arba nustoji rašyti. "rašykai" geriausia vieta tai patirti ir išmokti šią pamoką.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-19 17:13
TomKomPotas
pasirodė labiau apie drebėjimą (kaip procesą) nei apie baimę (kaip pojūtį). o stipriau smūgiuotų jei būtų atvirkščiai. gal čia tik man. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą