Aš kaip medis
šaknimis prirakintas
vis toliau ir toliau
stiebiuosi į aukštį
kad pamirščiau
pareigas
ir tai, jog žemė maitina
ir paniekinčiau viską
kas davė man tai, ko
lig šiol neturėjau
šį kūną medinį
ir akmeny vietoj krūtinės
ten turėtum būti Tu
bet deja nerandu
ir kalbėti nemoku
vis aukšty ir aukštyn,
nebeįžvlgiu žemės
pamiršau tai,
kas esu
o gal nebe egzistuoju?