Džiaugiuosi

1
Džiaugiuosi, nes į gatves išėjo
Teisingas teisėjas. Teis mane
Ir visą visatą. Mirgėjo
Žvaigždės – tarsi sapne,

Tarsi prašydamos, o aš vakare
Vėl gavau galimybę palinkti.
Kiekvieną dieną jaučiuosi lyg kare,
Kuris vyksta prašant ir dėkojant. Turėtų supykti,

Bet leidžia ramiai išlikti
Ir poilsio vietą pasiekti.
Tegul džiūgauja visas pasaulis
Padėkite kukliai juoktis, kad į visas šalis

Plistų tiesa ir pasitenkinimas matant prasmingą
Virsmą, sukimąsi žvaigždžių paslaptingą.

2
Esu alkanas ir pavargęs, nepavyksta
Atsikratyti kasdienių paklydimų.
Pasyviai kimdamas, matau kaip pyksta.
Nes žūsta, o galėtų pakilti iš arimų

Duonos kąsnis. Pasotintų mane ir artimą.
Prašau ir pažadu pamiršti saldų
Nuotykį. Priimsiu seną patarimą
Ir išpjausiu skaudų

Skaudulį. Gal išgysiu.
Tada, gal sukuriu
Naują save, kuris pakels naštas.
Balandžiu pavirtęs plaštakas

Pakelsiu,
Apsiginsiu.

3
Oi nežinau apie ką rašau,
Tuo labiau apie ką mastau.
Kol kas kol kas prietarais maitina
Bręstančią sąmonę, gal kankina,

Bet tu mažasis stoikas, jau pripratai
Prie griežto „taip ir ne“, kuris nežino išlygų
Ir niuansų. Tavo auklėtojai tikri plėšikai,
Atėmę galimybę palyginti, kiek ligų

Teks išbandyti bręstančiam kūnui,
Kol atrasi sveiką gyvenimo būdą.
O gal neatrasi, nes juk būna,
Kad pasimeta tarp kreivių. Skauda,

Tokią galimybę svarstant, bet ne daug ką galiu
Pakeisti. Tik atsiūsti eilėraštį ir ryšulį gėlių.