1.5

Mano drauge,
Tikiuosi gedėti gyvenimo 
Mums visada bus netinkamas laikas.
Ir vieta ne tokia, apie kokią svajoji
Prieš miego potvyniui užliejant mintis, kurias mėgsti tvarkingai surikiuoti šalia pagalvės.  
Sakai prireiks, kai nemiga tuksens į galvą.
Vakar mirė paskutinis drakonas,
Nužengęs iš senelio pasakos.
Skundeisi, jog džiūva pievų upeliai, kuriuose, tu, man sunkiai pažįstamas, penkiametis berniukas su dryžuotas šortais kaip tikras išdidus piemuo ganei 
varliukus tokius pats žalius kaip ir tu.
Nuvalius nakties dulkes aušra krapštys akis,
Iš tirštų debesų ridensis saulė,  
Tokia pavasarinė, dar ne visai apipūkavus ir drovi
Pabusi.
Pamiršęs, visas išgelbėtas princeses.
Eisi. Vėluosi į traukinį, kuris, kaip kartoju tau šimtąjį sykį,
Visada grįš ten iš kur pajudėjo.
Bitės jodinėja nuo liepos prie liepos
Akimirką kažko lyg ilgisi.
Blynų kvapo
Pusryčių ritualo su pienu ir medumi.
Kai nėra laiko kalbėti tik kimšti.
(Tie varliukai, savaime suprantama, amžinai upelį negyvens)
Mano drauge, kryptys niekada nebus ten,
Kur iš tikrųjų norisi.
Bet visada bus ten kur reikia.
Bilietas. Konduktorius paniurusiu veidu.
Nežinomas autobusas,
Nutriušę sėdynės, mūsų apdergti stikliai
Keistas kvapas
Ir upeliai, pilni varliukų vis dar tokių žalių kaip tu.
Nekalbėkim. Duok ranką -
Kiekvienas žingsnis kelionė.