Kol žmogus, su baime, žvelgė, kaip tamsūs šešėliai, žingsnis po žingsnio, lindo iš miško pakraščių. Šalia esantis, baltasis veidas laukė. Ramus, kantrus ir pasirenges. Dviese, prieš visą pasaulį. Žingsnis po žingsnio. Jis žinojo, kas jų laukia.
Miegam pievose - viskas yra belekas, bet tik pradžioje. Juk tik žygiui sapne pasibaigus, tu supranti, kad nesapnavai. tiesa? (:
Meškiukas - TIK tu vienas.
Aurimaz - Negi tikrai manai, kad kas nors, kada nors, turės teisę nuspręsti ar tai ką aš parašiau yra gerai ar blogai? :) Dabar rimtai: jaigu negalvočiau apie šį reikala rimtai, netrugdyčiau jūsų su savo beraštėmis svajonėmis.
Poetry - ne čia pataikei tubūt.
Toks kvailiojimas turi savo pasekmes. Jei ateityje pavyks parašyti ką nors gero, sunku bus sulaukti rimtesnio dėmesio, nes visi dar neatsivertę galvos, jog tu ir vėl išsidirbinėji.
Ir čia paskutinis mano komentaras po tavo kūriniais - pakol nebūsiu tikras, jog ėmeisi rašymo rimtai.
Širšė - Aš visada jaučiuosi gerai :) Tiesiog smagu, kad žinau ką veiksiu savaitgalį.Norėjau pasidalinti šiuo džiaugsmu ir su jumis.
Julija - why caps lock is on?
Žilis - nėra finalo... Ką dar pamečiau?