ant

1
Ant stalo, tarp knygų mėtosi
Lapelis, ant jo parašyta: „šiandien
Mažasis teismas“. Baisi
Savijauta ir tuo pačiu nuostabi. Vien

Rytmetis ir pirmas oro gurkšnis,
Ir pirmos mintys, ir malda
Pralinksmino. Kulkšnis
Pridengiau, pakėliau galvą

Ir patraukiau į pasaulį
Ieškoti išminties ir žinojimo.
Vakar buvau sutikęs... įžūli
Ir nelaiminga, pesimizmo

Ir naivaus egoizmo pilna
Užkrėtė liūdesiu. Kakia ji silpna.

2
Atpjauk gabalą duonos vargdienius savo.
Kiek reikia laiko suvalgyti tokį gabalą?
2, 4, ar 9 minutes? Ilgai vergavo
Tempė molį, suko genialią galvą.

Statė pasakų miestą, kuris
Grimzdo į bedugnę, kiekvieną dieną.
Gal tai vergas beprotis?
Girdėjau, kad ne. Kiekviena

Plyta tai šauksmas, riksmas drebinantis
Dangų. O akliems – tai priežastis
Tęsti veiklą. Kimba į kailį pikti
Liežuviai, kaip botagai. Tenka vilkti

Sunkų jungą. Nepaisant to smagu tarnauti
Karaliui, o ne vergo vergui pataikauti.

3
Nors buvau nusiteikęs pesimistiškai,
Suvalgęs sausą duoną, truputėli apipelijusią,
Pajutau džiaugsmą. Visiškai
Nesijaudinu dėl to ko neturiu. Šviesiausią

Kampą pasirinkau,
Trupinius nubraukiau,
Tik barzdoje liko.
Paukščiai sukliko,

Sulėkė
Ir sulesė
Rūgusių miltų likutį.
Šokinėjau, dainavau truputi.

Padėkojęs atlėkiau pas mokytoją,
Gal ką išgirsiu, stovėdamas, pakėlęs koją.